- leistina
- léistinas, leistinà bdv. Léistinas grei̇̃tis, alkohòlio kiekis kraũjuje.
.
leistina
Look at other dictionaries:
šlamštologinis — šlamštologinis, ė Bendroji informacija Kirčiuotos formos: šlamštològinis, šlamštològinė Kirčiuotė: 1 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: būdvardis Ypatingieji požymiai: pavienis, autorinis Giminiški naujažodžiai: šlamštiena; šlamštlaiškis;… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
šlamštomilė — Bendroji informacija Kirčiuota forma: šlamštòmilė Kirčiuotė: 1 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Ypatingieji požymiai: pavienis, autorinis Giminiški naujažodžiai: šlamštiena; šlamštlaiškis; šlamštmaistis; šlamštologinis, ė; … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
šlamštotesteris — Bendroji informacija Kirčiuota forma: šlamštotèsteris Kirčiuotė: 1 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Ypatingieji požymiai: pavienis, autorinis Giminiški naujažodžiai: šlamštiena; šlamštlaiškis; šlamštmaistis; šlamštologinis, ė; … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
grimzlė — grimzlė̃ dkt. Didžiáusia leistinà krovini̇̀nė grimzlė̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
leistinas — léistinas, leistinà bdv. Léistinas grei̇̃tis, alkohòlio kiekis kraũjuje … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkrova — apkrovà sf. (3b) apkrovimas: Pažvelgdavau į ją pro stalo apkrovą rš. Visa sijos apkrova susideda iš kelių atskirų krūvių rš. Leistina kurio įrenginio apkrova (apkrovimo riba) rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dulkėtumas — dulkėtùmas sm. (2) → dulkėtas 2: Dulkėtumas ir nešvarumas namuose yra gėda šeimininkui V.Laš. Miestų rajonuose, kur susitelkę stambesniosios pramonės įmonės, oro dulkėtumas esti nuo 12 iki 23 kartų didesnis už leistiną normą sp … Dictionary of the Lithuanian Language
gremzlė — gremzlė̃ (neol.) sf. (4) apatinės laivo dalies, panertos vandenyje, aukštis; pasinėrimo gylis, grimzlė: Karo veiksmams buvo labai reikalingi kaip tik nedideli, negilios gremzlės laivai sp. Leistina didžiausia gremzlė žymima per laivo vidurį rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išteisinti — tr. 1. LL265,269, NdŽ, KŽ įrodyti esant teisų, laikyti nekaltu, apginti: Aš išteisinu antvyskupį, jis turėjo teisę patvirtinti naują draugiją Blv. ║ refl. SD148, Sut, N, Š, LL265, Rtr pasiaiškinti dėl savo elgesio, įrodinėjant savo teisumą: Versk … Dictionary of the Lithuanian Language
pateisinti — tr. Rtr, KŽ; VĮ 1. teigti, įrodyti ką esant teisų, nekaltą, nesmerktiną, apginti: Be reikalo pirma žmoną jo pakaltindavom, o jį pateisindavom Krs. ║ refl. Š pasiaiškinti dėl ko nors, įrodyti savo teisumą: Pasiteisinęs nuovargiu, jis išėjo namo… … Dictionary of the Lithuanian Language
